- pupžystis
- pùpžystis sm. (1), pupžỹstis (2) Užv žr. pupžydis: Ateis pùpžystis, nebibūs nė tos pačios duonos Pln. Parvažiavai pačiu pùpžysčiu – nei uogų, nei nėko dar nėr Lkv. Pùpžysčiuo obulus laiko, kad brangiau gautų Žd. Dabar pats pùpžystis – nėr nė cento piningų Tl. Nebįmano ką bevežti, groba ir kiaulės šerius pešti, pupžystis kad ateita Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.